Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2008

Žér er bošiš į Fullveldishįtķš 2008

auglysing2


Sjįlfskipašir ESB leištogar

benedikt_gudmundsson.jpgForystumenn ķ samtökum atvinnulķfs, išnrekenda og verkalżšshreyfingar hafa aš undanförnu tekiš sér forystu ķ aš leiša ķslenska žjóš inn ķ Evrópusambandiš. Vissulega er öllum žessum mętu mönnum frjįlst aš hafa skošanir į žessu mįli en ég dreg stórlega ķ efa umboš žeirra til aš tala hér fyrir munn sinna ašildarsamtaka og ašildarfélaga. Fulltrśar og  stjórnir ķ žeim samtökum sem hér um ręšir eru ķ fęstum tilvikum kjörnir til starfa śt frį afstöšu til almennra žjóšmįla. Hér er um aš ręša hagsmunasamtök sem ętlaš er aš verja hag viškomandi hópa innan žess ramma sem Alžingi og rķkisstjórn skapa. Um almenna afstöšu til žjóšmįla er ašeins kosiš ķ Alžingiskosningum.

Mikill minnihluti almennra launžega kemur aš  kjöri forystumanna stóru heildarsamtaka launamanna og sama į reyndar viš ķ hópi okkar atvinnurekenda ķ landinu. Žvķ fer fjarri aš hagsmunir okkar og skošanir séu einsleitar ķ žessum efnum og stašreyndin er sś aš umrędd félög hafa sum hver, fyrst og fremst tengsl viš sķna ašildarmenn ķ gegnum skattheimtu félagsgjalda. Einu almennu kosningarnir žar sem tekist er į um žessi mįl eru kosningar til Alžingis. Og žaš er engin tilviljun aš mikill meirihluti Alžingismanna vill  lķkt og žjóšin sjįlf standa vörš um fullveldi og frelsi landsins. Mįl žetta er mun stęrra en svo aš hęgt sé aš horfa į žaš ķ žröngu samhengi og śt frį stundarhagsmunum. Mjög margt bendir til žess aš Evrópusambandiš sé sökkvandi skip žó svo aš vissulega valdi stęršin žvķ aš žaš sökkvi heldur hęgar en okkar įgęta land. Aš sama skapi er mjög lķklegt aš stęršin geri žaš verkum aš Evrópusambandiš verši mjög lengi aš nį sér į strik į nżjan leik en smęšin og sveiganleikinn er okkar styrkleiki. Žaš er einnig umhugsunarvert aš žau Evrópulönd sem best standa eru löndin sem eru utan ESB, Noregur og Sviss. Žar er atvinnuleysi til muna minna en almennt gerist į ESB svęšinu og hagvöxtur meiri.

Tękifęri  okkar  liggja ekki hvaš sķst ķ samningum og višskiptum viš žjóšir utan  ESB t.d. viš Kķna, Indland og Rśssland. Sem sjįlfstęš žjóš höfum viš mikiš  meira ašdrįttarafl og sveiganleika t.d. ķ frķverslunarsamningum. Slķkir samningar eru į döfinni m.a. viš Kķna og geta žeir opnaš alveg nżjar dyr fyrir land og žjóš svo fremi sem viš höfum burši til aš hugsa śt fyrir rammann og vilja til aš bjarga okkur į eigin forsendum. Aš vonast til žess aš til aš mynda Bretar og Danir séu betri kostur til aš gęta hagsmuna Ķslendinga viš samningaborš ķ Brussel  heldur en landsmenn einir og sér lżsir  mikilli minnimįttarkennd. Aš vonast til aš Ķslendingar muni hafa afgerandi įhrif ķ kokteilbošum ķ Brussel žannig aš hagmunir okkar vegi žyngra en annara žjóša, lżsir hins vegar vafasömu mikilmennskubrjįlęši. Greinarhöfundur er m.a. atvinnurekandi meš evrulįn, stundarhagsmunir hans félaga réttlęta hins vegar ekki aš fórna heilli žjóš į altari ESB.

Benedikt G. Gušmundsson,
framkvęmdastjóri

(Birtist įšur ķ Morgunblašinu 9. nóvember 2008)


Ķ hlekkjum óttans

brynja_bjorgÓtti er óvinur. Hann lżsir sér ķ bjargarleysi, órökhyggju, skammsżni, trśgirni og örvęntingu. Óttasleginn mašur er tilbśinn aš gera nįnast hvaš sem er til aš komast śt śr žeim ašstęšum sem hann er ķ. Hann er lķklegur til aš taka vanhugsaša įkvöršun ķ von um björgun.

Ķslendingar eru óttaslegnir. Umtalsvert atvinnuleysi er fyrirsjįanlegt og žeir sem ekki missa vinnuna missa spón śr aski sķnum. Vaxtastig er kęfandi bęši fyrir fjölskyldur og fyrirtęki. Kaupmįttur rżrnar meš vaxandi veršbólgu og gjaldeyri skortir. Žessi ótti į rétt į sér.

Hvaš er til rįša? Sumir telja rétt aš bregša bśi og rįšast ķ vist hjį Evrópusambandinu.

Ķ žessari umręšu verš ég helst vör viš myntrökin; krónan er ónżt og žvķ skuli taka upp evru. Gallinn er sį aš Ķsland uppfyllir ekki Maastricht-skilyršin sem eru forsenda upptöku. Lönd sem uppfylla žau hafa stöšugan gjaldmišil og žurfa ekki į öšrum aš halda. Uppfylling skilyršanna er lofsvert markmiš, óhįš evru og viš ęttum aš stefna aš žvķ fullum fetum. Ef og žį žegar Ķsland uppfyllir žau skilyrši, yrši evruupptaka įstęšulaus.

Einn fylgifiskur ašildar er aš öll sett lög frį ESB yršu stjórnskipulega bindandi į Ķslandi hvort sem Alžingi lögfestir žau ešur ei. Žaš er grķšarlegt afsal fullveldis og sjįlfsįkvöršunarréttar sem krefst stjórnarskrįrbreytingar.

Annar er upptaka tollastefnu ESB gagnvart rķkjum utan žess. Žéttir tollamśrar śtiloka verslun viš žróunarlönd. Ķsland į aš versla viš allar žjóšir ķ staš žess aš nišurgreiša vörur sem framleiddar eru į meginlandi Evrópu žar sem ekki eru skilyrši til ręktunar eša framleišslu. Rśm 50% af śtgjöldum ESB fara ķ nišurgreišslu landbśnašar meš einhverjum hętti.

Okkar helsta hagsmunamįl er sjįvarśtvegurinn. Sagt hefur veriš aš viš fengjum undanžįgu og héldum aušlindum okkar óskiptum. Žaš mį vera, ķ bili. Ef afli evrópskra sjómanna brestur hversu langur tķmi lķšur įšur en undanžįgan heyrir sögunni til?

Įšur var žörf en nś er naušsyn aš hafa sveigjanlegt hagkerfi og sjįlfstęša efnahagsstjórn. Einmitt nś žurfum viš aš geta brugšist hratt og örugglega viš sveiflum į gengi, atvinnustigi og veršbólgu. Meš evru yrši efnahagsstjórnin stašsett ķ Brussel žar sem ekkert tillit vęri tekiš til Ķslands ef ašstęšur žar vęru ašrar. Viš megum ekki viš meira ķžyngjandi reglugeršum til aš nį okkur upp śr kreppunni, sveigjanleiki er naušsynlegur.

Ķ žvķ samhengi mį minnast į gošsögnina um „evrópsku hagsveifluna“ aš hśn sé eins alls stašar ķ Evrópu. Hagsveiflur eru ólķkar milli landa og innan landanna. Į Ķslandi er gangur sveiflna ólķkur eftir landshlutum, jafnvel atvinnugreinum.Fyrst 300.000 manna myntsvęši sveiflast ekki eins, hvķ ętti 300 milljóna manna myntsvęši aš gera žaš?

Margir hugleiša landflótta vegna efnahagsįstandsins. Ef buršugt ungt fólk flżr land unnvörpum į Ķsland ekki framtķš fyrir sér. Lykilatriši er aš koma ķ veg fyrir fjįrmagnsflótta og spekileka. Žvķ veršur aš taka į strax og ESB- ašild er ekki lausnin.

Žróun veršur bara ef hśn er naušsynleg. Mešan allt leikur ķ lyndi er engin įstęša til annars en fylgja straumnum. Žegar straumurinn hęttir eša snżst viš veršur aš róa. Viš megum ekki óttast įstandiš heldur taka į žvķ og jafnvel fagna žvķ, žvķ žaš er į tķmum sem žessum sem viš žróumst. Lįtum ekki ótta knżja okkur til aš gera eitthvaš eftirsjįanlegt. Viš höfum ekkert aš óttast nema óttann sjįlfan.

Brynja Björg Halldórsdóttir,
formašur Ungra vinstri gręnna į höfušborgarsvęšinu

(Birtist įšur ķ Morgunblašinu 24. nóvember 2008)


„Höfum ekkert aš gera ķ ESB aš óbreyttri fiskveišistefnu žess"

trawler_734905.jpgAdolf Gušmundsson, nżkjörinn formašur Landssambands ķslenskra śtvegsmanna, er ómyrkur ķ mįli um Evrópusambandiš og fiskveišistefnu žess ķ vištali ķ Fiskifréttum ķ dag. „Frį sjónarhóli ķslensks sjįvarśtvegs höfum viš ekkert inn ķ Evrópusambandiš aš gera į mešan sjįvarśtvegsstefna žess er óbreytt."

Greint er frį vištalinu į heimasķšu LĶŚ. Žar kemur fram aš Adolf segir umręšur um hugsanlega ašild aš Evrópusambandinu mótast af žvķ aš menn haldi aš „žaš sé einhver patentlausn aš ganga ķ Evrópusambandiš en žaš er rangt." Hann segir ennfremur aš žetta sé óheppilegur tķmi til samningavišręšna „žvķ viš erum ekki ķ neinni stöšu til žess aš gera kröfur į sama tķma og viš erum į hnjįnum aš bišja žessar žjóšir um lįn."

Formašur LĶŚ hefur ķ vištalinu ekki nokkra trś į žvķ aš Ķslendingum takist aš hnika ESB til ķ afstöšu sambandsins til sjįvarśtvegs. „Ekki ómerkari stjórnmįlamenn en Margaret Thatcher og Tony Blair reyndu aš fį breytingar fyrir breskan sjįvarśtveg en tókst ekki. Žvķ skyldi okkur takast žaš frekar?"

Adolf bendir einnig į aš ķ rįš og nefndir innan ESB sé rašaš śt frį mannfjölda ašildarrķkjanna. „Hver verša žį įhrif okkar aš mikilvęgum mįlum?" spyr formašurinn.

Heimild:
Höfum ekkert aš gera ķ ESB aš óbreyttri fiskveišistefnu žess (Vķsir.is 21/11/08)

Tengt efni:
ESB: Varanlegar undanžįgur ķ sjįvarśtvegi ekki ķ boši
Engin fordęmi fyrir varanlegum undanžįgum frį sjįvarśtvegsstefnu ESB

Sjįvarśtvegsstefna ESB ósamrżmanleg ķslenskum hagsmunum

Sjómenn sem fyrr andvķgir ESB-ašild

LĶŚ segir Evrópusambandsašild sem fyrr ekki koma til greina

Evra ķ skiptum fyrir 200 mķlna aušlind?

Sameiginleg sjįvarśtvegsstefna ESB fęr falleinkunn ķ nżrri skżrslu

Ķtarefni:
Héldu Ķslendingar yfirrįšum sķnum yfir aušlind Ķslandsmiša viš ašild aš ESB?

Hvert yrši vęgi Ķslands innan ESB?

Rétt er aš hafa įvallt hugfast aš umręšan um Evrópumįlin snżst fyrst og sķšast um žaš hvort viš Ķslendingar eigum įfram aš vera sjįlfstęš og fullvalda žjóš eša hvort viš eigum aš ganga ķ Evrópusambandiš.


ESB og evra – óskhyggja og raunveruleiki

BirgirŽann 31. október skrifaši ég grein hér ķ blašiš žar sem ég lagši til aš bęši stušningsmenn og andstęšingar ašildar Ķslands aš ESB og myntbandalagi Evrópu sameinušust um žaš markmiš aš Ķsland uppfyllti hin svoköllušu Maastricht-skilyrši um efnahagslegan stöšugleika og hęfust handa viš aš móta og skilgreina leišir aš žvķ markmiši. Benti ég į aš žótt menn greindi į um afstöšuna ķ Evrópumįlum vęri öllum ljóst aš žaš vęri lķfsspursmįl fyrir ķslenskt efnahagslķf aš nį stöšugleika og Maastricht-skilyršin fęlu ķ sér skynsamlegar višmišanir ķ žvķ sambandi. Sjįlfsagt vęri og naušsynlegt aš Evrópuumręšan héldi įfram, kostir og gallar vęru ręddir fordómalaust, en meira vit vęri ķ aš hefja žegar vinnu viš aš nį žeim markmišum sem viš ęttum sameiginleg heldur en aš knżja fram į nęstunni nišurstöšu ķ žeim mįlum sem sundra okkur.

Ķ Reykjavķkurbréfi blašsins frį 1. nóvember er vikiš aš žessum sjónarmišum mķnum og žrenns konar rök fęrš fram gegn žeim. Ķ fyrsta er fullyrt, įn frekari skżringa, aš tķmi bišleikja į žessu sviši sé lišinn eftir fjįrmįlahruniš nś į haustdögum. Ķ öšru lagi er nefnt aš ašildarumsókn myndi fela ķ sér sterkari skuldbindingu til aš nį Maastricht-skilyršunum en ella og aš meš ašild aš ESB fengi Ķsland stušning ESB og Sešlabanka Evrópu til aš halda genginu stöšugu en utan sambandsins sé slķkan stušning ekki aš hafa. Ķ žrišja lagi er nefnt ķ Reykjavķkurbréfinu aš žar sem mikill stušningur sé viš upptöku evru ķ skošanakönnunum sé ķ sjįlfu sér ekki įstęša til aš hafa įhyggjur af klofningi žjóšarinnar ķ andstęšar fylkingar ķ žessum efnum.

Evra ķ fyrsta lagi eftir 4 til 6 įr
Um öll žessi atriši mį aušvitaš hafa langt mįl. Höfundi Reykjavķkurbréfs er aš sjįlfsögšu velkomiš aš kalla tillögu mķna bišleik. Hśn mótast hins vegar af žeirri stašreynd aš hvorki innganga ķ ESB né upptaka evrunnar sem gjaldmišils veršur aš veruleika įn verulegs ašdraganda – žar er um aš ręša ferli sem óhjįkvęmilega tekur nokkur įr. Hér innanlands žarf aušvitaš fyrst aš śtkljį margvķslegar pólitķskar og stjórnskipulegar spurningar. Žaš žarf aš įkveša hvernig stašiš yrši aš ašildarumsókn – ętti žaš aš vera įkvöršun Alžingis og rķkisstjórnar eša ętti aš fara fram um žaš sérstök žjóšaratkvęšagreišsla eins og margir hafa lagt til aš undanförnu? Hvernig žyrfti aš breyta stjórnarskrįnni til aš ESB-ašild yrši möguleg? Hver ęttu samningsmarkmiš okkar aš vera, svo žaš helsta sé nefnt. Žį žyrfti aušvitaš lķka aš klįra sjįlfa samningana viš ESB, sem óhjįkvęmilega tęki lķka nokkurn tķma. Žann tķma mį aušvitaš stytta meš žvķ aš ganga skilmįlalķtiš eša skilmįlalaust aš kröfum sambandsins, en ólķklegt veršur aš teljast aš um slķka nįlgun nęšist mikil samstaša hér innanlands. Žį eru allir sammįla um aš um ESB-ašild verši ekki tekin endanleg įkvöršun fyrr en lokinni žjóšaratkvęšagreišslu. En jafnvel aš samningum samžykktum og undirritušum vęri eftir formlegt ferli innan ESB, sem lķka tęki tķma, ekki sķst vegna žess aš ašildarsamningur žyrfti stašfestingu į žjóšžingum allra ašildarrķkjanna įšur en hann tęki gildi. Og žį fyrst, aš öllu žessu loknu, tęki viš formlegur ašlögunartķmi aš myntbandalaginu, sem ķ stysta lagi tekur tvö įr mišaš viš regluverk ESB, en hętt er viš aš verši lengri ķ ljósi žess hversu langt viš eigum ķ land meš aš uppfylla hin margnefndu Maastricht-skilyrši mišaš viš stöšu efnahagsmįla ķ dag.

Ég get ekki frekar en ašrir fullyrt hvenęr viš gętum ķ fyrsta lagi tekiš upp evruna ķ ljósi allra žessara stašreynda. Żmsir hafa nefnt 4 til 6 įr og veršur žaš aš teljast frekar bjartsżnt mat, sem byggir į žvķ aš engir sérstakir hnökrar verši į ferlinu. Žaš mį aušvitaš kalla tillögu mķna bišleik, en meš sama hętti mętti kalla flesta leiki bišleiki ķ ljósi žess hversu langt er žar til upptaka evrunnar vęri möguleg.

Mun ESB-ašild sem slķk stušla aš stöšugleika?
Vissulega mį fęra įkvešin rök fyrir žvķ aš ašildin sem slķk og formlegt ašlögunarferli aš stöšugleikaskilyršum myntbandalagins myndi auka ašhald aš stjórnvöldum. Į hitt ber aš lķta, aš reynsla annarra žjóša er mjög misjöfn ķ žessu sambandi. Žar mį benda į aš Ungverjaland og Eystrasaltsrķkin eru enn mjög langt frį žvķ aš uppfylla žessi skilyrši, žrįtt fyrir aš žau hafi veriš ašilar aš ESB ķ fjögur įr og allan žann tķma stefnt aš žvķ aš taka upp evruna. Ķ opinberum gögnum frį Ungverjalandi kemur fram aš žarlend stjórnvöld telji aš enn geti lišiš 4 til 6 įr įšur en af gjaldmišilsbreytingunni geti oršiš. Og benda mį į aš staša žeirra innan ESB megnaši ekki aš forša žeim frį fjįrmįlakreppu, ekki ólķkri žeirri sem viš bśum viš, og stušningur Sešlabanka Evrópu viš Ungverja kom ekki til sögunnar fyrr en nś fyrir fįeinum dögum, eša um sama leyti og žeir voru aš semja viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn um stušning meš sama hętti og viš erum aš vinna aš žessa dagana. Žetta sżnir svo ekki veršur um villst aš žaš er hępiš aš fullyrša, eins og margir ESB-sinnar gera, aš ESB-ašild, eša jafnvel bara yfirlżsing um aš sękja um ESB-ašild, fęli ķ sér einhverja sérstaka vörn fyrir ķslenskt efnahagslķf. Ég er hręddur um aš slķk višhorf mótist meira af óskhyggju en raunsęi.

Óhjįkvęmileg įtök
Žrišja atrišiš, sem höfundur Reykjavķkurbréfs vķkur aš ķ skrifum sķnum, er aš engin įstęša sé til aš hafa įhyggjur af klofningi žjóšarinnar ķ žessum mįlum ef mikill meirihluti žjóšarinnar vilji ašild aš ESB og upptöku evru. Meirihlutinn eigi aušvitaš aš rįša og minnihlutinn verši aš sętta sig viš žį nišurstöšu. Žetta er aušvitaš rétt svo langt sem žaš nęr. Bréfritari horfir hins vegar fram hjį žvķ aš į leišinni til ašildar og evru žarf aš taka margar įkvaršanir, sem óhjįkvęmilega verša umdeildar og munu skipta žjóšinni ķ andstęšar fylkingar. Žaš žarf engan sérstakan spįmann til aš sjį fyrir žęr deilur, sem munu verša um įkvöršun um ašildarumsókn, įkvöršun um samningsmarkmiš, breytingu į stjórnarskrįnni til aš heimila fullveldisframsal og hvaš žį hina endanlegu įkvöršun um ašild ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Engin skref verša tekin į žessari leiš nema aš undangengnum miklum umręšum og įtökum.

Žaš er įreišanlega rétt mat aš viš Ķslendingar getum ekki vikist undan žvķ aš fara ķ gegnum žessar umręšur į nęstu įrum. Hér er um aš ręša stórmįl, sem aušvitaš veršur aš leiša til lykta fyrr eša sķšar. Žegar kemur aš žvķ aš śtkljį įgreininginn munu žessi įtök yfirskyggja öll önnur višfangsefni į vettvangi stjórnmįlanna. Ekki er viš öšru aš bśast enda er um aš ręša įkvaršanir sem verša afdrifarķkar fyrir allt žjóšfélagiš um langa framtķš. Verši tekin įkvöršun um ESB-ašild er ljóst aš žar er ekki um aš ręša neina brįšabirgšaįkvöršun til aš męta tilteknum erfišleikum eša tķmabundnum vanda. Slķkri įkvöršun er ętlaš aš standa um įratugaskeiš. Spurningin sem ég velti fyrir mér er sś, hvort žessar deilur séu brżnasta verkefniš ķ dag og į nęstu mįnušum eša hvort ekki vęri nęr aš viš reyndum aš sameinast um žau višfangsefni, sem viš blasa ķ efnahagslķfi žjóšarinnar og krefjast śrlausnar žegar ķ staš. Ég taldi – og tel enn – aš žaš geti veriš raunhęft fyrir okkur aš nį breišri samstöšu um aš vinna aš žvķ aš uppfylla Maastricht-skilyršin, enda miša žau óumdeilanlega aš žeim efnahagslega stöšugleika, sem enginn getur efast um aš viš žurfum sįrlega į aš halda.

Birgir Įrmannsson,
žingmašur Sjįlfstęšisflokksins

(Birtist įšur ķ Morgunblašinu 12. nóvember 2008)


mbl.is ESB-ašild į sama tķma og Króatķa?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

ESB: Varanlegar undanžįgur ķ sjįvarśtvegi ekki ķ boši

Olli Rehn, framkvęmdastjóri stękkunarmįla hjį Evrópusambandinu, stašfesti ķ fréttum Rķkissjónvarpsins ķ kvöld aš Ķslendinga gętu ekki įtt von į verulegum tilslökunum frį sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu sambandsins kęmi til žess aš Ķsland sękti um Evrópusambandsašild. Rehn sagši aš einhverjar tilslakanir į stefnunni vęru hugsanlega mögulegar en žó gętu Ķslendingar ekki bśist viš žvķ aš fį meirihįttar undanžįgur frį henni.
 
Ljóst er aš ummęli Rehn eru ķ fullu samręmi viš mįlflutning sjįlfstęšissinna til žessa. Varanlegar undanžįgur frį sjįvarśtvegsstefnu Evrópusambandsins eru ekki ķ boši ķ neinu sem mįli skiptir enda engin fordęmi fyrir slķku, nokkuš sem Rehn stašfesti ķ samtali viš Fréttablašiš 8. nóvember sl. Rétt er žó aš halda žvķ til haga aš rįšamenn Evrópusambandsins hafa įšur ķtrekaš stašfest žetta į undanförnum įrum.

Ķ frétt Rķkissjónvarpsins var einnig rętt viš Hans Martens hjį hugveitunni European Policy Centre sem sagšist hvetja Ķslendinga til aš reyna aš breyta sjįvarśtvegsstefnu Evrópusambandsins innan frį. Ķ žvķ sambandi er rétt aš hafa ķ huga aš Bretar hafa reynt ķ meira en 30 įr aš nį fram breytingum į sjįvarśtvegsstefnu sambandsins en įn alls įrangurs.
 
Heimild:
ESB: Tilslakanir ķ veiši ólķklegar (Rśv.is 20/11/08)
 
Tengt efni:
 
Ķtarefni:
 
Rétt er aš hafa įvallt hugfast aš umręšan um Evrópumįlin snżst fyrst og sķšast um žaš hvort viš Ķslendingar eigum įfram aš vera sjįlfstęš og fullvalda žjóš eša hvort viš eigum aš ganga ķ Evrópusambandiš.

„Krónan er ykkar styrkur“

hermann_oskarsson.jpg„Ég veit aš žaš hljómar ekki vel į Ķslandi žessa dagana en krónan er engu aš sķšur ykkar styrkur ķ efnahagsįstandi eins og nś rķkir. Danska krónan hjįlpaši okkur ekki ķ kreppunni į sķnum tķma,” sagši Hermann Oskarsson, hagstofustjóri Fęreyja, į morgunveršarfundi sem fram fór į Grand Hótel ķ gęr.

„Hvaš getum viš lęrt af Fęreyingum?“ var yfirskrift fundarins, žar sem Hermann og Gunvör Balle, ašalręšismašur Fęreyja į Ķslandi, ręddu opinskįtt um kreppuna sem skall į Fęreyjum upp śr 1990. Ķ henni dróst žjóšarframleišsla saman um žrišjung,  12% ķbśanna flutti į brott og atvinnuleysi fór yfir 30% žegar mest var.

Bęši Hermann og Gunvör voru sammįla ķ greiningu sinni į orsökum kreppunnar ķ Fęreyjum; Langvarandi ofneysla almennings, pólitķsk óstjórn og inngrip ķ efnahagsmįl og andvaraleysi eftirlitsašila.

Hermann sagši fólksflóttann hafa veriš dżrasta gjaldiš sem eyjarnar hefšu greitt. Hann sagši einnig aš ef žaš vęri eitthvaš eitt sem Ķslendingar gętu af fęreysku kreppunni lęrt vęri žaš aš sporna gegn žvķ meš öllum rįšum aš fólk flyttist śr landi.

Heimild:
„Krónan er ykkar styrkur“ (Lķś.is 18/11/09)


Engin fordęmi fyrir varanlegum undanžįgum frį sjįvarśtvegsstefnu ESB

trawler.jpgOlli Rehn, stękkunarmįlastjóri Evrópusambandsins, ķtrekaši ķ vištali viš Fréttablašiš 8. nóvember sl. aš engin fordęmi vęru fyrir varanlegum undanžįgum frį sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu sambandsins. Žetta er ķ samręmi viš žaš sem sjįlfstęšissinnar hafa bent į en hins vegar algerlega į skjön viš žaš sem margir Evrópusambandssinnar hafa margoft haldiš fram. Rehn er žó langt žvķ frį fyrsti forystumašur Evrópusambandsins sem tekiš hefur žetta fram en žaš gerši t.a.m. Franz Fischler, žįverandi sjįvarśtvegsstjóri sambandsins, ķtrekaš į sķnum tķma og benti jafnframt į aš slķkar varanlegar undanžįgur vęru einfaldlega ekki ķ boši.

Ķ vištali Fréttablašsins viš Olli Rehn kom fleira athyglisvert fram. Žar sagšist hann einnig "žess fullviss aš Ķsland gęti uppfyllt ašildarskilyršin [ķ sjįvarśtvegsmįlum] og lagaš sig aš sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu ESB." Ķsland į m.ö.o. aš laga sig aš sjįvarśtvegsstefnu Evrópusambandsins en žaš er hins vegar alls ekki ķ boši aš sjįvarśtvegsstefna sambandsins verši löguš aš hagsmunum Ķslendinga. Žetta er ķ fullu samręmi viš reynslu Noršmanna af sķšustu ašildarvišręšum žeirra viš Evrópusambandiš fyrir um 15 įrum sķšan. Žeim var ašeins bošiš upp į tķmabundinn ašlögunartķma aš sjįvarśtvegsstefnu sambandsins en varanlegar undanžįgur voru ekki frekar ķ boši žį en ķ dag.

Viš ašild aš Evrópusambandinu heyrši ķslenska fiskveišilögsagan sögunni til og yrši eftirleišis ašeins hluti af "Evrópusambandshafinu" eins og žaš er kallaš. Öll yfirstjórn sjįvarśtvegsmįla Ķslendinga yrši fęrš til sambandsins. Žar yršu teknar allar veigameiri įkvaršanir um ķslensk sjįvarśtvegsmįl. Aškoma Ķslendinga aš žeim mįlum yrši eftir žaš nįnast engin enda fer vęgi ašildarrķkja Evrópusambandsins innan žess fyrst og fremst eftir žvķ hversu fjölmenn žau eru. Samkvęmt žeirri meginreglu sambandsins yrši vęgi Ķslands lķtiš sem ekkert og allir möguleikar til įhrifa eftir žvķ. Ž.m.t. į sjįvarśtvegsmįlin.

Heimild:
Hęgt aš semja fljótt um inngöngu ķ ESB (Fréttablašiš 08/11/08)

Tengt efni:
Sjįvarśtvegsstefna ESB ósamrżmanleg ķslenskum hagsmunum
Sjómenn sem fyrr andvķgir ESB-ašild
LĶŚ segir Evrópusambandsašild sem fyrr ekki koma til greina
Evra ķ skiptum fyrir 200 mķlna aušlind?
Sameiginleg sjįvarśtvegsstefna ESB fęr falleinkunn ķ nżrri skżrslu

Ķtarefni:
Héldu Ķslendingar yfirrįšum sķnum yfir aušlind Ķslandsmiša viš ašild aš ESB?
Hvert yrši vęgi Ķslands innan ESB?

Rétt er aš hafa įvallt hugfast aš umręšan um Evrópumįlin snżst fyrst og sķšast um žaš hvort viš Ķslendingar eigum įfram aš vera sjįlfstęš og fullvalda žjóš eša hvort viš eigum aš ganga ķ Evrópusambandiš.


Ķslandi stjórnaš af brezkum stjórnvöldum?

hjortur jĶ Staksteinum Morgunblašsins laugardaginn 8. nóvember sl. sagši aš andstęšingar ašildar aš Evrópusambandinu vęru farnir aš benda į aš framkoma brezkra og hollenzkra stjórnvalda ķ garš okkar Ķslendinga gerši ekki slķka ašild fżsilegri en ella. Oršaval Staksteinahöfundar, ritstjórans Ólafs Ž. Stephensens, var aš vķsu nokkuš öšruvķsu ķ samręmi viš hans eigin pólitķska afstöšu til mįlsins en bošskapurinn var hinn sami. Ólafur sagši aš Icesave-mįliš svokallaš vęri žó ekki lķklegt til žess aš standa ķ vegi fyrir ķslenzkri umsókn um Evrópusambandsašild til lengri tķma litiš. Rökin voru žau aš rķkin, sem komiš hafa af óbilgirni fram viš okkur Ķslendinga, vęru ekki ašeins bęši ķ Evrópusambandinu heldur einnig ašilar aš NATO, Evrópurįšinu og OECD įsamt Ķslandi.

Žessi röksemdafęrsla Ólafs lżsir furšulegri vanžekkingu į ešli žeirra stofnana sem vķsaš er til. Ég į erfitt meš aš trśa žvķ aš velmenntašur stjórnmįlafręšingur eins og hann telji virkilega aš žęr séu allar sambęrilegar į žennan hįtt žó erfitt sé aš skilja orš hans į annan veg. T.a.m. aš Evrópusambandiš sé sambęrilegt viš NATO sem er byggt upp sem varnarbandalag į sama tķma og lķtiš vantar upp į aš Evrópusambandiš verši aš einu mišstżršu sambandsrķki. Stofnanir Evrópusambandsins hafa grķšarleg völd ķ dag yfir mįlefnum ašildarrķkja sambandsins, völd sem įšur voru stór hluti af fullveldi rķkjanna en eru žaš ekki lengur. Völd stofnananna hafa sķfellt aukizt į undanförnum įrum og ķ dag er svo komiš aš leitun er aš mįlaflokkum innan ašildarrķkja Evrópusambandsins sem žęr hafa ekki meiri eša minni yfirrįš yfir.

Innan Evrópusambandsins gildir sś meginregla aš vęgi ašildarrķkjanna, og žar meš möguleikar žeirra til įhrifa, mišast fyrst og fremst viš žaš hversu fjölmenn žau eru. Ekki žarf aš fara mörgum oršum um žaš hversu óhagstęšur sį męlikvarši yrši fyrir okkur Ķslendinga. Fyrir vikiš rįša stęrstu ašildarrķkin mestu ķ krafti stęršar sinnar, žį einkum Žżzkaland, Frakkland – og Bretland. Ef viš gengjum ķ Evrópusambandiš myndu brezk stjórnvöld žannig t.a.m. hafa margfalt meira meš stjórn Ķslands aš gera en nokkurn tķmann ķslenzk stjórnvöld og viš Ķslendingar. Žaš er žvķ ljóst aš žaš er algerlega śt ķ hött aš setja žaš samasem merki į milli Evrópusambandsins annars vegar og NATO, Evrópurįšsins og OECD hins vegar eins og Ólafur Ž. Stephensen vill gera ķ žįgu pólitķskra skošana sinna.

Hjörtur J. Gušmundsson

(Birtist įšur į bloggsķšu höfundar)


Endurskoša žarf ESB

hjortur jFréttavefur Morgunblašsins greindi frį žvķ į dögunum aš Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, formašur Samfylkingarinnar, hefši kallaš eftir žvķ į Alžingi aš endurskoša žyrfti Evrópusambandiš. Žaš er alveg ljóst aš Ingibjörg hefur hér algerlega į réttu aš standa, žaš hefur um įrabil veriš mikil žörf į žvķ aš taka sambandiš til endurskošunar. Svo vill nefnilega til aš endurskošendur Evrópusambandsins hafa ķ 13 įr samfellt, eša allar götur sķšan 1995, haršneitaš aš stašfesta bókhald sambandsins vegna žess aš vinnubrögšin viš žaš hafa veriš langt frį žvķ aš vera įsęttanleg. Bókhaldiš hefur veriš uppfullt af alls kyns rugli og misfęrslum įr eftir įr. Ekki hefur veriš vitaš fyrir vķst ķ hvaš mikill meirihluti śtgjalda Evrópusambandsins hefur fariš en um stjarnfręšilegar upphęšir er aš ręša sem teknar eru śr vösum skattgreišenda ķ ašildarrķkjum sambandsins. Žegar liggur fyrir aš nišurstašan ķ įr verši sś sama og sķšustu įr žegar hśn veršur gerš opinber sķšar ķ žessum mįnuši (nóvember).

Įšur en žetta mįl varš opinbert ķ byrjun įrs 2002 höfšu rįšamenn Evrópusambandsins reynt allt til žess aš sópa žvķ undir teppiš og koma ķ veg fyrir aš almenningur kęmist į snošir um žaš. Žį hafši žessi bókhaldsóreiša sambandsins fengiš aš ganga samfellt ķ 7 įr įn žess aš neitt vęri gert ķ žvķ. Žįverandi yfirmašur endurskošendasvišs Evrópusambandsins, Marta Andreasen sem var fyrsta manneskjan til gegna embęttinu meš menntun til žess, reyndi aš benda yfirmönnum sķnum ķ framkvęmdastjórn sambandsins į aš žetta gengi ekki, žetta yrši aš laga, en talaši fyrir algerlega daufum eyrum. Eftir aš hafa komiš alls stašar aš lokušum dyrum hjį forystumönnum Evrópusambandsins fór Andreasen loks meš mįliš ķ fjölmišla. Ķ framhaldinu var henni vikiš śr starfi og er enn žann dag ķ dag eina manneskjan sem hefur žurft aš taka pokann sinn vegna mįlsins.

Hér er į feršinni ein hliš Evrópumįlanna sem full įstęša er til žess aš ręša enda varšar hśn algert grundvallaratriši. Ef forystumenn Evrópusambandsins geta ekki einu sinni haft bókhald sambandsins nokkurn veginn ķ lagi, hvernig ķ ósköpunum ętti fólk žį aš geta treyst žeim fyrir svo fjölmörgu öšru mikilvęgu?

Hjörtur J. Gušmundsson

Nęsta sķša »

Heimssýn

Heimssýn

hreyfing sjálfstæðissinna í Evrópumálum, eru þverpólitísk samtök þeirra sem telja hagsmunum Íslendinga best borgið með því að halda áfram að vera sjálfstæð þjóð utan Evrópusambandsins.

Heimilisfang: Ármúla 6, 108 Reykjavík.

Sími 859 9107.


Nánar um Heimssýn

Vertu með!

Frjáls framlög

Eldri fęrslur

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.7.): 250
  • Sl. sólarhring: 287
  • Sl. viku: 542
  • Frį upphafi: 926966

Annaš

  • Innlit ķ dag: 231
  • Innlit sl. viku: 497
  • Gestir ķ dag: 223
  • IP-tölur ķ dag: 221

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband