Leita ķ fréttum mbl.is

Fęrsluflokkur: Evrópumįl

Kjarninn og hiš sérstaka samband viš Evrópusambandiš

HarOlHaraldur Ólafsson, formašur Heimssżnar, hefur ritaš pistil ķ vefritiš Kjarnann žar sem hann greinir skrif ritstjóra vefritsins og fjallar mešal annars um misskilning Kjarnans į hugmyndum og rökum fullveldissinna. Grein Haraldar er endurbirt hér, en einnig mį lesa hana hér į vef Kjarnans

 

Kjarninn og hiš sérstaka samband viš Evrópusambandiš

Į įrinu 2018 hefur sam­band Ķslands og Evr­ópu­sam­bands­ins nokkrum sinnum boriš į góma ķ rit­stjórn­ar­greinum Kjarn­ans. Oftar en ekki er tónn­inn hįstemmd­ur, jafn­vel svo aš gaman mį hafa af, hvaša skošun sem men kunna aš hafa į mįl­efn­inu. Žótt umręšan detti į köflum ķ aš vera hóf­stillt fer aldrei į milli mįla aš rist­jór­inn sér Evr­ópu­sam­bandiš ķ afar björtu ljósi og žykir žvķ betra sem ljós žess sam­bands nęr betur aš lżsa Ķslend­ing­um. Ekki veršur ķ fljótu bragši séš aš sleg­ist hafi veriš um aš fį aš svara ef frį er talin grein Jóns Bald­vins Hanni­bals­sonar frį 27. nóv­em­ber 2018 žar sem hann bendir stutt­lega į aš Ķsland getur afžakkaš geršir Evr­ópu­sam­bands­ins įn viš­ur­laga utan svišs viš­kom­andi gerša. Žaš hafši nefni­lega fariš fram­hjį mörgum ķ umręš­unni um umdeildan orku­laga­bįlk Evr­ópu­sam­bands­ins. Spyrja mį hvers vegna eng­inn sé til and­svara, ekki skortir full­veld­is­sinna į Ķslandi og ef marka mį skoš­ana­kannanir mį kalla skoš­ana­bręšur rit­stjór­ans jaš­ar­hóp ķ ķslensku sam­fé­lagi. Sį sem žetta ritar mun ekki svara žeirri spurn­ingu, en ķ ljósi žess aš Heims­sżn ber stundum į góma verša hér rędd nokkur atriši śr umręšu Kjarn­ans įriš 2018. Byrjum į hinum „žjóš­ern­is­legu aft­ur­halds- og ein­angr­unaröfl­um“ sem rit­stjór­inn telur sig skylm­ast viš.

Žjóš­ern­is­hyggjan

Ķ sumum śtlöndum mį kenna žjóš­ern­is­hyggju um drįp fleiri manna en tölu veršur į komiš og žaš er skilj­an­legt aš sį sem horfir mikiš til śtlanda hafi lķtiš žol fyrir hug­myndum af žvķ tagi. Ólķkt žvķ sem hefur veriš vķša um heim į żmsum tķmum er ķslensk žjóš­ern­is­hyggja sįrs­auka­lķt­il. Engan drįpu ung­menna­fé­lögin og žótt ein­hverjir kunni aš hafa haft raunir af mįl­fars­lög­regl­unni hefur hśn engan mśraš inni enn sem komiš er.

Hin evr­ópska žjóš­ern­is­hyggja lekur ķ taumum af Evr­ópu­sam­band­inu og mörgum žess verk­um. Hįum upp­hęšum er variš ķ aš efla evr­ópska sjįlfsķ­mynd og žjóš­ern­is­hyggju į mörgum vķg­stöšv­um, svo miklum aš mörgum žętti meira en nóg um ef um vęri aš ręša žjóš­rķki. Önnur og enn umhugs­un­ar­verš­ari mynd hinnar evr­ópsku žjóš­ern­is­hyggju birt­ist ķ grķmu­lausri orš­ręšu evr­ópskra valda­manna um mik­il­vęgi žess aš śtganga Breta verši žeim eins sįrs­auka­full og unnt er. Stór­veldiš er hluti af sjįlfsķ­mynd Evr­ópu­sam­bands­ins og žaš į aš sparka fast ķ žann sem rispar žį mynd. Žeir sem hafa litla žol­in­męši fyrir žjóš­ern­is­hyggju gęta žess vel aš binda ekki trśss sitt viš Evr­ópu­sam­bandiš frekar en önnur stór­veldi.

Ein­angr­unaröflin

Byggš į Ķslandi hefur frį upp­hafi veriš hįš ašföngum frį śtlöndum og nś meira en nokkru sinni fyrr. Vit­neskjan um žaš end­ur­spegl­ast ķ nafni Heims­sżnar og er ein helsta įstęša žess aš félags­menn vilja ekki aš rķkja­sam­band sem er annaš hvort 100% eša 99,9% erlent (eftir žvķ hvort Ķsland er meš eša ekki) rįši utan­rķk­is­verslun Ķslend­inga viš 94% heims­byggš­ar­innar sem veršur utan Evr­ópu­sam­bands­ins žegar Bretar verša farn­ir. Rķki Evr­ópu­sam­bands­ins eru mun sķšur en Ķsland hįš verslun viš rķki utan sam­bands­ins og sś staša gęti hęg­lega komiš upp aš frelsi til slķkra viš­skipti yrši peš į tafl­borši hags­muna evr­ópskra stór­velda. Žį fyrst vęri hętta į ein­angrun Ķslands. Ein­angr­un­ar­hęttan felst meš öšrum oršum fyrst og fremst ķ žvķ aš fram­selja vald ķslenska rķk­is­ins til erlendra rķkja eša rķkja­sam­bands.

Lżš­ręš­is­hall­inn

Eitt af lķfseig­ari hug­myndum um sam­skiptin viš Evr­ópu­sam­bandiš er aš žar sé til reišu stóll sem er ętl­ašur Ķslend­ingum og meš žvķ aš setj­ast ķ hann geti Ķslend­ingar aldeilis lįtiš til sķn taka og lagaš Evr­ópu­lög aš eigin žörf­um. Žótt taka megi undir aš Evr­ópu­sam­bandiš sé ólżš­ręš­is­legt, er žaš ekki svo yfir­gengi­lega ólżš­ręš­is­legt aš Ķslend­ingar fįi žar aš rįša ein­hverju sem mįli skipt­ir. Žar munu hags­munir stór­veld­anna eša fjöld­ans rįša för og įvallt ganga fyrir žegar žeir fara ekki saman viš hags­muni Ķslend­inga.

Orku­laga­bįlkur Evr­ópu­sam­bands­ins

Į įrinu 2019 stefnir ķ hörš įtök um hvort Ķsland eigi aš halda įfram žeirri veg­ferš sem mišar aš inn­limun lands­ins ķ orku­banda­lag Evr­ópu. Kjarn­inn hefur vitnaš ķ bak og fyrir ķ įlits­geršir ašila sem berj­ast fyrir žvķ aš orku­laga­bįlkur Evr­ópu­sam­bands­ins verši sam­žykktur į Alžingi. Mestur hluti žeirrar umręšu er um hluti sem ekki er deilt um, en eftir stendur og er óum­deilt aš ķ orku­laga­bįlknum er gert rįš fyrir fram­sali valds til evr­ópskrar stofn­unar og hśskarls hennar į Ķslandi, lands­regl­ara. Eng­inn veit hvernig žessir ašilar munu fara meš vald sitt ķ fram­tķš­inni og eng­inn hefur enn getaš śtskżrt hvers vegna Ķslend­ingar ęttu aš afhenda frį sér žetta vald. Hiš eina sem fram hefur kom­iš, m.a. hjį rit­stjóra Kjarn­ans, er aš höfnun skemmi EES-­samn­ing­inn. Žaš er śr lausu lofti grip­iš.

Evr­ópska efna­hags­svęšiš

Ķ umfjöllun rit­stjóra Kjarn­ans mį greina EES-­samn­ing­inn sem guš­lega veru. Allt sem vel hefur gengiš sé honum aš žakka. Til aš und­ir­strika dįsemd­ina er sagt frį žvķ ķ leiš­ara 6. maķ 2018 og aftur 6. sept­em­ber 2018 aš lands­fram­leišsla ķ krónum hafi sexfald­ast frį upp­hafi EES. Les­endur hljóta aš sjį fyrir sér hvaš hefši gerst ef oršiš hefši verš­bólgu­skot ķ stķl viš žaš sem var į 8. įra­tug 20. ald­ar. Žį hefši lands­fram­leiš­sum­ar­g­fald­ar­inn aldeilis tekiš kipp og rit­stjór­inn getaš slegiš sér į lęr svo fast aš heyrst hefši til Brus­sel. Lķfiš fyrir EES virš­ist renna saman viš mold­ar­kofa 19. aldar og löngu er gleymt aš Ķslend­ingar og žorri ķbśa V-Evr­ópu bjuggu viš frķ­verslun meš išn­varn­ing ķ įra­tugi fyrir EES og aš fiskur hafši veriš seldur frį Ķslandi til ann­arra Evr­ópu­landa lengur en elstu menn muna.

Žaš er lauk­rétt aš Heims­sżn og fleiri telja tķma­bęrt aš end­ur­skoša EES-­samn­ing­inn. Ķ žvķ sam­hengi er rétt aš spyrja hvort žaš sam­rżm­ist hug­myndum um frķ­verslun aš annar ašil­inn greiši hinum skatt eins og nś er. Eins er rétt aš spyrja hvort ekki vęri ešli­legt aš Ķslend­ingar gętu selt fisk og fiskaf­uršir toll­frjįlst ķ Evr­ópu­sam­band­inu. Sķš­ast en ekki sķst žurfa Ķslend­ingar aš velta betur fyrir sér hvort ekki sé skyn­sam­leg­ast aš Ķslend­ingar setji sjįlfum sér lög og aš lög frį Evr­ópu­sam­band­inu verši ašeins sett į Ķslandi ef Alžingi telur žau skyn­sam­leg og til bóta fyrir ķslenskt sam­fé­lag, en ekki bara vegna žess aš erlent rķkj­sam­band langi til žess. Sé žeirri hugsun fylgt mį aš lķk­indum spara sam­fé­lag­inu him­in­hįar upp­hęš­ir.

Kjarn­inn er meš žaš!

Aš lokum er rétt aš įrétta vel valin orš ritj­stjóra Kjarn­ans ķ leiš­ara 6. maķ 2018, nefni­lega aš okkur gangi nefni­lega alltaf best žegar viš stöndum fyrir viš­skipta­frelsi, alžjóša­sam­vinnu, mann­rétt­indi og leggjum įherslu į rétt neyt­enda. Žvķ veršur vita­skuld best fram­fylgt meš žvķ aš hlśa aš full­veldi lands­ins svo engin lög verši sett sem ganga gegn hags­munum žjóš­ar­innar og dómar byggi į žeim lög­um.

Höf­undur er for­mašur Heims­sżnar.


Sendiherra vill orku og völd

Framganga sendiherra ESB į Ķslandi undanfariš hefur komiš żmsum į óvart og spurningar vaknaš um žaš hvort ešlilegt sé aš sendifulltrśar erlendra rķkja eša rķkjasambanda hegši sér meš slķkum hętti. Haraldur Ólafsson, formašur Heimssżnar, telur žó fulla įstęšu til aš svara mįlflutningi sendiherrans og sżna hvaš ķ honum raunverulega felst. Haraldur fjallar um žetta ķ grein sem Morgunblašiš birti ķ fyrri mįnuši og er endurbirt hér.

 

Birt ķ Morgunblašinu 22. nóvember 2018:

Sendiherra vill orku

"Lķklega er leitun aš dęmi um aš sendiherra hafi į sķšari įrum sótt svo įkaft aš gestgjafar hans létu af hendi völd til hśsbęnda sendiherrans."

Sendiherra bišur um vald
Sendiherra erlends rķkjasambands įvarpar Ķslendinga ķ Morgunblašinu 15. nóvember sķšastlišinn og fer mörgum oršum um mikilvęgi žess aš Ķslendingar fęri rķkjasambandinu völd og ķtök ķ orkumįlum į Ķslandi. Žetta er ekki ķ fyrsta sinn sem sendiherrann įvarpar žjóšina meš žetta erindi svo ljóst er aš nokkuš liggur viš aš Ķslendingar lįti undan. Lķklega er leitun aš dęmi um aš sendiherra hafi į sķšari įrum sótt svo įkaft aš gestgjafar hans létu af hendi völd til hśsbęnda sendiherrans.

Er sendiherrann aš hóta Ķslendingum?
Rökin sem tiltekin eru fyrir žvķ aš Ķslendingar ęttu aš gangast undir orkulöggjöf Evrópusambandsins eru ķ fyrsta lagi aš hśn sé ljómandi góš fyrir neytendur. Umhyggja sendiherrans fyrir neytendum į Ķslandi er vissulega ašdįunarverš, en hann getur veriš žess fullviss aš Alžingi og önnur stjórnvöld į Ķslandi eru fullfęr um aš tryggja hagsmuni neytenda og ef eitthvaš vantar žar upp į geta ķbśar landsins kosiš sér nżtt Alžingi. Žaš er kallaš lżšręši og virkar betur en sś ašferš aš fela ókjörnum ašilum ķ śtlöndum völdin. Žį bendir sendherrann į aš Noršmenn lendi ķ vandręšum ef Ķslendingar gangist ekki undir lögin. Vera mį aš Noršmenn séu įlitnir aular ķ žvķ umhverfi sem sendiherrann er, en žaš er į skjön viš reynslu žess sem žetta skrifar. Ef Noršmenn kęra sig um, verša žeir ekki ķ neinum vandręšum meš aš framselja allt žaš vald sem žeim sżnist śt ķ buskann, įn leišsagnar og hjįlpar Ķslendinga. Reyndar er žaš svo aš yfirgnęfandi meirihluti Noršmanna kęrir sig ekki um orkulagabįlkinn svo višbśiš er aš vinum Ķslendinga ķ Noregi muni fjölga ef mįliš spillist. Sišast en ekki sķst segir sendiherrann aš hluti EES-samningsins ógildist hugsanlega tķmabundiš. Žar į hann vęntanlega viš fyrri orkubįlka. Vandséš er aš žaš skipti Ķslendinga og Evrópusambandiš mįli aš žeir falli nišur. Ef sendiherrann į viš aš ašrir hlutar EES-samningsins en žeir sem lśta aš orkumįlum ógildist er rétt aš hann orši žęr hótanir skżrar svo ekkert fari milli mįla.

Óumdeilt valdaframsal
Til er skotgröf žar sem til skamms tķma var barist fyrir žeim hugmyndum aš orkustofa Evrópusambandsins (ACER) fengi engin völd, žvķ eftirlitsstofnun EFTA (ESA) hefši žau, aš landsreglarinn vęri ķslenskur og stjórnvöld į Ķslandi hefšu įvallt sķšasta oršiš varšandi tengingu viš śtlönd. Situr nś sendiherrann nįnast einn eftir viš varnir ķ žeirri skotgröf. Stašreyndin er nefnilega sś aš landsreglarinn heyrir ekki undir ķslensk stjórnvöld, heldur undir hiš erlenda vald og rękilega er tekiš fram aš ESA framfylgir įkvöršunum orkustofu Evrópusambandsins. Hugsanleg höft ķslenskra stjórnvalda į sęstreng mundu verša talin óhemil magntakmörkun į śtflutningi, auk žess sem slķkt gengi gegn samžykktri innvišaįętlun sambandsins. Nś žegar er deilt um hvar mörk valdheimilda fyrrgreindra ašila liggja. Vitaskuld veit enginn hvernig žeir munu fara meš vald sitt, nś eša eftir įratug. Vitaš er žó aš ķ įlitamįlum mun Evrópusambandiš sjįlft kveša upp dóma, ekki leikmenn eša dómarar śti į Ķslandi.

Stórveldi hafa skošun į mįlum
Sendiherrann fullyršir aš orkulöggjöf Evrópusambandsins muni vart gilda um sęstreng milli Ķslands og Bretlands. Žaš kann aš vera, en žaš er ekki augljóst, žvķ enginn veit hvernig sambandi Breta og Evrópusambandsins veršur hįttaš ķ orkumįlum ķ framtķšinni. Hvernig sem sś lending veršur ętti vart aš koma neinum į óvart aš sambandiš hefši skošun į slķkum sęstreng, žó ekki vęri nema vegna žess aš stórveldi hafa tilhneigingu til aš hafa skošun į mįlum óhįš žvķ hvort žau koma žeim viš eša ekki. Evrópusambandiš gęti til dęmis beitt sér fyrir žvķ aš sęstrengur yrši lagšur til Ķrlands en ekki Bretlands. Hver veit? Reyndar segir sendiherrann aš enginn ķ Brussel velti fyrir sér sęstreng. Sjįlfsagt eru margar vistarverur ķ höll Evrópusambandsins og skiljanlegt aš sendiherrann hafi ekki heimsótt žęr allar. Hann hefur greinilega ekki veriš męttur žar sem sęstrengur til Ķslands var dreginn į kort og įkvešiš aš hann vęri forgangsverkefni ķ innvišaįętlun sambandsins. Žaš kort var teiknaš og stimplaš ķ Brussel, liklega daginn sem sendiherrann var fjarverandi.

Ósżnilegir andstęšingar Evrópusamstarfs
Aš lokum deilir sendiherrann tįrvotur meš okkur reynslu sinni af vonsku sķskrökvandi andstęšinga Evrópusamstarfs ķ Bretlandi. Gott er aš geta glatt žennan gest okkar Ķslendinga meš žvķ aš upplżsa aš hér į landi eru įkaflega fįir andstęšingar Evrópusamstarfs. Ef frį eru taldir fįeinir maškar ķ mjöli fyrr į įrum og į köflum óžörf fyrirferš danskra og um hrķš breskra yfirvalda hefur samstarf viš önnur Evrópulönd ķ grófum drįttum gengiš žokkalega ķ į annaš žśsund įr og engar horfur eru į breytingu žar į. En žótt andstęšingar Evrópusamstarfs séu ekki margir į Ķslandi eru andstęšingar žess aš deila völdum yfir orkumįlum į Ķslandi meš erlendu rķkjasambandi afar margir. Žar fer nefnilega allur žorri žjóšarinnar og ólķkt sendiherranum hefur hann ekki misskiliš neitt.

Haraldur Ólafsson
Formašur Heimssżnar


Fullveldi er forsenda skynsamlegrar lagasetningar

HarOlĮramótapistill formanns Heimssżnar

Į įrinu 2018 var 100 įra afmęli fullveldis Ķslendinga fagnaš. Eins og viš mįtti bśast gripu żmsir tękifęriš til tala nišur fullveldiš. Žaš er jafnan gert meš oršręšu um aš heimurinn sé oršinn svo flókinn og višskipti mikil aš fullveldi og žjóšrķki žvęlist fyrir og best sé aš vald sé fęrt til erlendra stofnana sem stjórnaš er af nafnlausum her embęttismanna sem enginn veit hver velur og žvķ sķšur hvernig mį losna viš, ef žaš er yfirhöfuš hęgt. Aš baki liggur lķka sś sérkennilega hugmynd, sem aš vķsu er sjaldan višruš opinberlega, aš hinir erlendu valdamenn hugsi meira og skżrar og séu betri en ķslenskir valdamenn. Ekkert haldbęrt styšur hugmyndir af žessu tagi sem eru ķ raun réttri birtingarmynd kynžįttahyggju, žótt flestir sem ķ hlut eiga séu svipašir į litinn.

Fullveldi er forsenda skynsamlegrar lagasetningar

Fullveldi žjóšar er ekki bara rómantķsk hugmynd fólks sem hefur gaman af aš flagga žjóšfįna į tyllidögum, heldur er fullveldi forsenda skynsamlegrar lagasetningar sem tekur miš af raunverulegum ašstęšum og žörfum samfélagsins, en ekki ašstęšum og žörfum annarra rķkja sem um margt eru ólķk Ķslandi, žótt žau séu lķkt um sumt. Deila mį um aš hve miklu leyti samfélög eru ólķk hvert öšru, en ljóst er aš Ķsland er ķ veigamiklum atrišum ólķkt hinum stóru samfélögum gömlu evrópsku nżlenduveldanna. Ķ fyrsta lagi er Ķsland lķtiš og tiltölulega einsleitt samfélag, sem getur notast viš einföld kerfi sem henta ekki endilega stórum og flóknari samfélögum. Žį er Ķsland lķtiš mįlsamfélag sem hlśa žarf betur aš en hinum stęrri. Landfręšilega er Ķsland ķ stöšu sem er ólķk flestum öšrum Evrópurķkjum, bęši hvaš varšar stašsetningu, vešur- og vatnafar og žéttbżli. Žį byggir ķslenskt samfélag nįnast aš öllu leyti į nżtingu nįttśrunnar, hvort heldur litiš er til orku, fiskveiša eša feršamennsku. Sķšast en ekki sķst eru flest samfélög gegnsżrš af hugmyndafręši hernašarhyggju, en hśn lżsir sér ķ žvķ aš Evrópubśar eru sķfellt aš mylja pśšur til aš geta skotiš meinta óvini. Ķslendingar hafa veriš blessunarlega lausir viš slķka hugsun sķšastlišnar 7 aldir og rśmlega žaš.

Rįndżrt framsal valds

Įstęša er til aš glešjast yfir žvķ aš vanhugsuš umsókn um innlimun Ķslands ķ Evrópusambandiš dagaši uppi į sķnum tķma, en horfast veršur ķ augu viš aš žeir sem hatast viš innlent vald sitja enn viš sinn keip. Fyrst ekki gekk aš koma valdinu ķ einu lagi śr landi skal nś sękja žaš smęrri bitum. Sé biti of stór mį alltaf skera hann nišur žangaš til hann rennur nišur. Žannig runnu lög um persónuvernd og vinnslu persónuupplżsinga óhugnanlega lipurt ķ gegn į Alžingi žrįtt fyrir aš ķ žeim fęlist framsal valds til Evrópusambandsins. Ljóst er aš framkvęmd laganna kostar ķslenskt samfélag himinhįar upphęšir. Engin umręša var um hvort sś forgangsröšun viš rįšstöfun fjįr vęri rétt og lögin aškallandi. Žess ķ staš var žvķ mest haldiš į lofti aš sambandiš langaši reišinnar bżsn til žess aš Ķslendingar samžykktu žau. Allt var žaš mįl hiš einkennilegasta og ekki fullreynt aš žaš standist stjórnarskrį.

Žorri landsmanna gegn framsali valds til ESB ķ orkumįlum - samkvęmt skošanakönnun Heimssżnar

Į įrinu stefndi ķ aš rķkisstjórnin legši fram frumvarp į Alžingi um framsal til Evrópusambandsins į valdi ķ orkumįlum. Sterk andstaša myndašist gegn mįlinu og ķ eftirminnilegri skošanakönnun sem Heimssżn lét framkvęma sķšastlišiš vor kom ķ ljós aš allur žorri landsmanna er algerlega andvķgur žvķ aš vald ķ orkumįlum verši fęrt til Evrópusambandsins. Er andstašan sérstaklega sterk mešal stušningsmanna rķkisstjórnarflokkanna, eša nįnast 100%. Stór meirihluti stušningsmanna žeirra flokka sem žó eru hallir undir ašild Ķslands aš Evrópusambandinu er lķka andvķgur. Bošaš hefur veriš aš orkubįlkurinn verši lagšur fram į įrinu 2019 svo allt stefnir ķ eitilharša rimmu. Žar mun Heimssżn ekki lįta sitt eftir liggja.

Allt kennir žetta okkur aš barįtta fyrir fullveldi er sķfelluverkefni. Alltaf verša einhverjir sem sjį sér hag ķ aš varpa fullveldinu fyrir róša ķ nafni sérhagsmuna, stundargróša, gremju ķ garš innlendra stjórnvalda eša tķsku ķ stjórnmįlum. Žeir žurfa aš męta ókleifum vegg fjöldahreyfingar ķ ašför sinni aš fullveldinu.

Haraldur Ólafsson
formašur Heimssżnar

 


Naušsynlegt aš ręša EES-samninginn

Eirik Faret Sakariassen, borgarfulltrśi Sósķalķska vinstriflokksins ķ Stavanger, var gestur į fullveldishįtķš Heimssżnar ķ gęrkvöldi og flutti viš žaš tilefni ręšu sem fylgir hér meš ķ žżšingu Bjarna Jónssonar rafmagnsverkfręšings. Ķ ręšunni fjallar Eirik um mikilvęgi fullveldis, žess aš įkvaršanir séu teknar sem nęst fólkinu hverju sinni en ekki ķ fjarlęgum borgum į borš viš Brussel, aš naušsynlegt sé aš ręša um galla EES-samningsins ekki sķšur en kosti og um afsal fullveldis ķ tengslum viš žrišja orkupakkann. Ręšan fylgir hér meš.

 

 

Ręša Eiriks Farets Sakariassen 01.12.2018 į fundi Heimssżnar

(Ķ žżšingu Bjarna Jónssonar)

Kęru vinir !

Žaš er indęlt aš vera bošiš hingaš til Ķslands, og einkum eftir aš ég og margir ašrir Noršmenn hvöttu ķslenzka lišiš į HM – įfram Ķsland !   Ég vil lķka segja, aš Sosialistisk Venstreparti (SV) fagnar žvķ aš vera bošiš hingaš, og ég į aš skila kęrri kvešju frį flokksformanni okkar, Audun Lysbakken. 

Ég óska ykkur öllum til hamingju meš fullveldisdaginn, og aš ķ dag eru 100 įr lišin frį žvķ, aš Ķsland var višurkennt fullvalda rķki.  Sjįlfstęši og sjįlfsstjórn er mikilvęgt fyrir marga og er mišlęg röksemd fyrir andstöšu SV viš ašild Noregs aš Evrópusambandinu, ESB, og sama gildir um ACER, Orkustofnun ESB.  Um hana ętla ég aš ręša viš ykkur nś. 

Viš į Noršurlöndunum höfum marghįttuš sterk tengsl.  Viš eigum talsvert tengda sögu, mörg okkar hafa myndaš tengsl, samfélög okkar eru lķk og tungumįlin skyld.  Noršmönnum og Ķslendingum rennur vķkingablóš ķ ęšum, og knattspyrnulišiš ķ heimabę mķnum, Stafangri, heitir reyndar Viking.  Noršurlöndin eiga margt sameiginlegt og svipaš.  Og žaš er margt fagurt į Noršurlöndunum. 

Hiš fegursta viš Noršurlöndin fęst ekki viš aš žręša götur Kaupmannahafnar aš sumarlagi.

Hiš fegursta viš Noršurlöndin upplifir žś ekki į bįtsferš mešfram Helgelandsströnd Noregs, žar sem fjöll gnęfa viš himin og voldugt hafiš er allt um kring.

Hiš fegursta viš Noršurlöndin upplifir žś heldur ekki, žegar žś ekur ķ fögru ķslenzku landslagi og sérš hinn volduga Eyjafjallajökul śti viš sjóndeildarhring. 

Hiš fegursta viš Noršurlöndin er jöfnušur samfélaganna og mikiš gagnkvęmt traust ķbśanna.

Žetta snżst um samfélagslķkan, en einnig um sjįlfstęši.  Aš įkvaršanir skuli taka sem nęst flestum, aš žaš sé ķ Noregi og į Ķslandi, žar sem įkvaršanir um mįlefni landanna eru teknar, og ekki ķ Brüssel.  Ég er žeirrar skošunar, aš mikilvęgt sé aš varšveita sjįlfstęšiš og sjįlfstjórnina, sem okkur bżšst utan ESB og EES. 

Ég er eiginlega óttalegur sérvitringur, og žess vegna į ég mér uppįhalds stjórnarskrįrįkvęši.  Og ég vil endilega deila meš ykkur žessu uppįhaldsįkvęši:

Ķ upphafi norsku stjórnarskrįrinnar, ķ 1. grein hennar, stendur žetta:

Konungsrķkiš Noregur er frjįlst, sjįlfstętt, óskiptanlegt og óafhendanlegt rķki.

Žetta finnst mér fķn mįlsgrein.

SV hefur alla tķš veriš andvķgur ašild Noregs aš ESB.  Noregur hefur tvisvar hafnaš ašild, fyrst aš Evrópubandalaginu 1972 og sķšan aš Evrópusambandinu 1994.  Mikill meirihluti Noršmanna er į móti.  Ķ žessari viku voru 24 įr sķšan Noregur hafnaši ašild sķšast.  Žį var ég 3 įra.  En ég var örugglega į móti ESB žį lķka !

Um žessar mundir į SV frumkvęši aš umręšu um allan Noreg um EES, og ķ žessari viku lagši SV fram žingsįlyktunartillögu ķ Stóržinginu um rannsókn į valkostum Noregs viš EES-ašild.  Viš žetta er stušningur almennings ķ Noregi ekki jafnmikill og viš andstöšuna gegn ESB.   Samt teljum viš umręšur um EES-ašild mikilvęgar, og žaš mun verša gagnlegt aš greina möguleikana, sem Noregur og Ķsland eiga, og hvaš góš tengsl viš önnur ESB-lönd geta fališ ķ sér.  Innan SV höfum viš nśna komizt aš žeirri nišurstöšu, aš višskiptasamningur sé betri valkostur en full EES-ašild.  EES er įskriftaruppskrift aš hęgri-stefnu.  Hana vill SV ekki.

EES-samningurinn er ólżšręšislegur.  Noregur og Ķsland taka viš tilskipunum frį ESB, įn žess aš viš höfum įhrif į žęr, og samningurinn veitir minna svigrśm en ella til aš stżra mörkušunum.  SV vinnur žess vegna aš žvķ aš leysa EES-samninginn af hólmi meš višskiptasamningi, sem er nęgilega vķštękur til  aš tryggja norskt markašsašgengi aš Evrópu, og tryggir samtķmis norskt sjįlfstęši.  Vinna mķn er ķ borgarrįši Stafangurs, og viš rekumst oft į fullyršingu um, aš viš megum ekki taka hina eša žessa mikilvęgu įkvöršunina, af žvķ aš hśn stangist į viš EES-samninginn.   EES-ašildin setur ekki ašeins sjįlfstęši rķkisins skoršur, heldur einnig sjįlfsįkvöršunarrétti byggšanna. 

SV vill reka nżja višskiptastefnu.  Meira frelsi fyrir markašina į ekki aš verša mįl mįlanna; vinna handa öllum og minni ójöfnušur eiga aš njóta forgangs.  Noregur į nś möguleika į aš semja um betri samning viš ESB en EES-samningurinn er og aš hafna samningum, sem skylda okkur aš innleiša meira markašsfrelsi. 

ACER-umręšan geisaši ķ Noregi og ķ Stóržinginu ķ marz ķ įr.  Aš tengjast „Agency for the Cooperation of Energy Regulators“, sem er skammstafaš ACER, var samžykkt meš miklum meirihluta į Stóržinginu, žar sem Hęgri, Framfaraflokkurinn, Verkamannaflokkurinn, Vinstri og Umhverfisflokkurinn hinir gręnu myndušu meirihlutann. 

Ašalröksemd SV į Stóržinginu gegn ašild aš ACER er fullveldisframsal.  ACER felur ķ sér afsal nokkurs norsks fullveldis til skamms tķma, en mestar įhyggjur vekur, aš enginn veit, hversu mikiš fullveldisafsal er ķ vęndum til langs tķma litiš. 

Innan SV er fólk žeirrar skošunar, aš mikilvęgt sé, aš lżškjörnir ašilar rįši stżringu raforkukerfisins og raforkumarkašarins.  ACER veršur ógnun viš žį lżšręšislegu stżringu, sem viš nś höfum.   

Eins og sjįlfsagt margir vita, er ACER samstarfsvettvangur reglusetningaryfirvalda landanna ķ ESB fyrir rafmagn og jaršgas, landsreglaranna.  ACER į aš leggja framlag aš mörkum ķ vinnunni viš aš semja sameiginlegt regluverk fyrir višskipti meš rafmagn og gas į milli landanna.  Į vissum mįlefnasvišum getur ACER tekiš bindandi įkvaršanir ķ įgreiningsmįlum į milli landsreglara, eša ef žeir ķ sameiningu óska slķks śrskuršar.

Ķ Noregi er landsreglarinn innan vébanda norsku orkustofnunarinnar, NVE.  Landsreglarar EES/EFTA-rķkjanna fį rétt til fullrar žįtttöku ķ ACER, en įn atkvęšisréttar viš įkvaršanatöku ķ stofnuninni.

Samstarf į sviši evrópskra orkumįla er og veršur naušsynlegt į komandi įrum, en žaš er mikilvęgt, aš viš höfum opinbera stjórn į stżringu stofnrafkerfisins og į rafmagnsmarkašinum.  ACER ógnar žessari stjórnun. 

Vatnsorkan er endurnżjanleg aušlind, og hana veršur aš nżta til aš skapa atvinnu og til aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi.  Orkusęknum gręnum išnaši veršur aš tryggja góša langtķma rafmagnssamninga og starfsumgjörš.  Rķkiseign og samfélagsleg hagkvęmni veršur aš vera skilyrši fyrir hugsanlegum višbótar millilandatengingum.  Nż sęstrengsverkefni veršur aš vega og meta į móti norskri išnžróun, atvinnutękifęrum og möguleikanum į aš losna viš brennslu jaršefnaeldsneytis ķ Noregi. 

Ķ ESB-geršinni er lagt upp meš, aš ACER muni hafa įkvöršunarvald varšandi spurningar um ašgang aš innvišum į milli landa, ef viškomandi landsyfirvöld verša ósammįla.  Žetta getur m.a. snśizt um śthlutun į flutningsgetu og rįšstöfun hagnašar af flutningum rafmagns į milli landa.  ACER veršur žar meš ógn viš eigin opinbera stjórnun, sem viš nś höfum į žessum mįlum.

Žar aš auki er óljóst, hvaš ašild nś aš ACER mun hafa ķ för meš sér fyrir fullveldisframsal ķ framtķšinni, og hversu mikla eigin stjórnun viš munum missa til langs tķma litiš.  Žessi óvissa um, hvaš žetta orkusamstarf mun hafa ķ för meš sér ķ framtķšinni, hefur rķkisstjórnin, sem lagši mįliš fyrir žingiš, fjallaš svo lķtiš um, aš undrum sętir.

ACER-mįliš fjallar ekki um samžykki į einhverju alžjóšasamstarfi eša ESB-tilskipun, heldur žį tilhneigingu ESB aš veita eftirlitsstofnunum ESB völd ķ auknum męli til aš taka įkvaršanir, sem eru bindandi fyrir norsk yfirvöld og fyrirtęki, og til aš stjórna stjórnvaldsstofnunum innan rķkjanna.  Į sķšasta kjörtķmabili geršist žetta meš fjįrmįlaeftirlit ESB.  Nś gerist žaš į orkusvišinu.  Nż mįl kunna aš koma fram į sviši fjarskipta og gagnasamskipta, en alvarlegast: innan vinnumarkašarins. 

Slķkt getur leitt til frekara markašsfrjįlsręšis og veikingar öryggisfyrirkomulags  vinnumarkašarins, og slķkt getur opnaš fyrir valdframsal į stżringu og framkvęmd į leikreglum atvinnulķfsins frį Noregi og til Brüssel.  Slķkt vill SV ekki sjį.

Žegar Noregur gerist ašili aš žessum eftirlisstofnunum, lįtum viš af hendi fullveldi til stofnana, žar sem viš höfum ekki mešįkvöršunarrétt og ekki atkvęšisrétt.  Til aš Noregur geti stundaš žetta valdframsal, eru bśnar til norskar stjórnvaldsstofnanir, sem norskir kjörnir fulltrśar žjóšarinnar mega ekki stjórna.  Žetta stjórnunarfyrirkomulag er meš annmörkum verulegs lżšręšishalla.

Auk stjórnunarķtaka, sem Noregur missir strax, žį er óljóst, hversu mikil eigin opinber stjórnunarķtök viš missum til langframa.  Aš ESB-samstarfiš er kvikt og vaxandi, höfum viš séš mörg dęmi um ķ EES-sögu Noregs.  Regluverk, sem Stóržingiš nś fjallar um aš tengja Noreg viš, er žegar gamalt og ķ frekari žróun.

Žaš er t.d. óljóst, hver mun verša žróun evrópska regluverksins um rįšstöfun hagnašar af orkuflutningum į milli landa, hagnašur, sem nś fer ķ mörgum tilvikum til aš lękka flutningsgjald Statnetts (norska Landsnets).  Žį geta einnig reglur um įkvaršanatökur ķ ACER veriš breytingum undirorpnar.  SV įlyktaši, aš ACER-mįlinu (Žrišja orkupakkanum) yrši aš fresta, žar til innihald Fjórša orkupakka ESB sęi dagsins ljós, og aš žį skyldi gera rękilega įhęttugreiningu. 

Sumir hafa varaš viš, aš žetta muni setja allt okkar orkusamstarf viš ESB-lönd ķ hęttu.  Sį umtalsverši fjöldi millilandatenginga, sem er viš Noreg, sżnir į hinn bóginn greinilega, aš žaš er mögulegt aš koma į millilandasamstarfi um raforkuvišskipti, įn žess aš žaš žżši, aš lįta verši fullveldi af hendi, eins og Stóržingiš hefur nś lagt grunn aš ķ ACER-mįlinu.

Viš ķ Sosialistisk Venstreparti vonumst eftir, aš vinir okkar į Ķslandi dragi okkur upp śr: ef Ķsland beitir neitunarvaldi gagnvart ACER, žį sleppur lķka Noregur viš tengsl viš Žrišja orkupakkann.  SV og ég vona, aš ķslenzka rķkisstjórnin setji sjónarmišiš um sjįlfstjórnarrétt og sjįlfstęši į oddinn fyrir Ķsland og neiti aš tengjast ACER. 

Žaš er mikilvęgt į fullveldisdeginum og alla ašra daga aš virša sjįlfręšisrétt žjóšarinnar og mikilvęgi žess, aš viš stjórnum sjįlf mįlefnum eigin lands.  Žaš į ekki aš vera forréttindastétt ķ Brüssel, sem tekur mikilvęgar įkvaršanir į okkar vegum; žaš veršur hver rķkisstjórn, žjóškjörin žing og sveitarstjórnir aš gera. 

Kęrar žakkir fyrir athyglina !

 

 


Fullveldishįtķš Heimssżnar į laugardag kl. 20:00 ķ Įrmśla 4-6

Fullveldishįtķš Heimssżnar ķ tilefni af fullveldi Ķslands ķ heila öld veršur haldin ķ hśsakynnuum Heimssżnar, Įrmśla 4-6, klukkan 20:00 til 22:00 į fullveldisdaginn, laugardaginn fyrsta desember nęstkomandi.

Dagskrį:

Hįtķšarręša: Bjarni Haršarsson bóksali og fyrrverandi žingmašur.

Heišursgestur: Eirik Faret Sakariassen, borgarfulltrśi ķ Stavanger.

Tónlist og léttar veitingar.

 

Allir velkomnir.

 

Heimssżn


Jón Baldvin jaršar ESB: Evran hefur algjörlega brugšist

Ofanrituš fyrirsögn er į vefnum Viljinn.is, sem aftur vitnar ķ Silfriš ķ Rķkissjónvarpinu. Žar er haft eftir Jóni Baldvini Hannibalssyni, fyrrverandi utanrķkisrįšherra og fyrrverandi formanni Alžżšuflokksins:

Jón Baldvin Hannibalsson, fv. utanrķkisrįšherra, segir aš hagsmunir fjįrmagnseigenda og žżskra fjįrmįlastofnana, hafi veriš hafšir ķ algerum forgrunni hjį Evrópusambandinu og Sešlabanka Evrópu og fyrir vikiš hafi mörg rķki komiš mjög illa śt fjįrhagslega, miklu verra en Ķslendingar sem hafi žó lent ķ sögulegu bankahruni.

Evran hafi algjörlega brušist og Evrópusambandiš hafi sżnt einstökum ašildarrķkjum ķ vanda algera skķtaframkomu, eins og hann oršaši žaš.

Jón Baldvin fór mikinn ķ Silfri Egils ķ dag žar sem hann ręddi viš Egil Helgason um ESB, Evruna, stöšuna ķ alžjóšastjórnmįlum og hinn umtalaša žrišja orkupakka sem ętlunin er aš leiša inn ķ ķslensk lög į voržingi.

„Žaš er ekki hęgt aš svipta öll ašildarrķki ESB öllum hagsstjórnartękjum til aš laga sig aš breyttum ašstęšum,“ segir Jón Baldvin og bendir į framkomu ESB gagnvart Ķtalķu nś og Grikklandi fyrir fįeinum įrum, žar sem stjórnvöld voru neydd til aš selja eigur almennings fyrir slikk aš kröfu žżskra fjįrmįlastofnana. 

Į sama tķma hafi ašrar žjóšir getaš beitt vķškunnum hagfręšikenninum til aš auka peningamagn ķ umferš og örva žannig hagkerfiš, til dęmis Bandarķkin. Evrópusambandiš hafi fariš ašra leiš, hvatt til nišurskuršar og einkavęšingar af žvķ aš ekki mįtt afskrifa žaš sem žżskir bankar höfšu lįnaš śt og sušur, enda žótt öll rök stęšu til žess.

Hann segist enn vera Evrópusinni, en hann gagnrżni mjög aš fjįrmagnseigendur rįši alveg för og forystuleysi Evrópusambandsins sé mjög įberandi. Žaš valdi miklum óvinsęldum ESB innan einstakra landa.

Varšandi orkupakkann, sagši Jón Baldvin ekkert vandamįl fyrir okkur Ķslendinga aš segja nei viš innleišingu hans. Žaš žżši ekki endalok EES-samstarfsins, žaš séu mjög mörg fordęmi um slķkar undanžįgur.

Žaš er vel hęgt aš segja nei, įn žess aš žaš hafi miklar afleišingar, segir hann.

Sjį vištal Egils Helgasonar viš Jón Baldvin.


Jón Steindór spįir endalokum EES-samningsins

Ummęli Jóns Steindórs Valdimarssonar, žingmanns Višreisnar, ķ Sprengisandsžętti Bylgjunnar ķ morgun um möguleg endalok EES-samningsins vekja athygli, en Vķsir endurbirtir hluta žeirra. Önnur ummęli hans ķ žęttinum hljóta hins vegar aš teljast verulega furšuleg. Hann kvartar yfir žvķ aš įkvešin umręša sé leyfš ķ Sjįlfstęšisflokknum. Žaš žurfi aš žagga nišur ķ öllum gagnrżnisröddum um ESB.

Hvaš er mašurinn eiginlega aš fara meš žessum ummęlum sem Vķsir endurbirtir:

Jón nefnir aš frjįlslynt fólk innan Sjįlfstęšisflokksins hafi leyft ķhaldsröddum aš taka sterkar į flokknum. Mynstriš sé žaš sama og žegar Sjįlfstęšisflokkurinn var jįkvęšur fyrir Evrópusambandinu.

„Svo leyfšu žeir žessum röddum aš vera ķ friši, įšur en žeir vissu af fór stušningur viš inngöngu śr žvķ aš vera meirihlutaįlit ķ žaš aš vera algjört minnihlutaįlit įn žess aš flokkurinn hafi fjallaš um žaš,“ segir Jón Steindór.


Ķsland tapast meš samžykkt Orkupakka 3 - segir Jón Baldvin

jonbaldvinErlendir aušjöfrar eignast Ķsland meš samžykkt Orkupakka3, segir Jón Baldvin Hannibalsson, fyrrverandi utanrķkisrįšherra ķ samtali viš Viljann.is. Jón segir: „Meš sęstrengnum tengjumst viš orkumarkaši Evrópu og lśtum hans regluverki og stjórnsżslu. Žį er hętt viš, aš eftirleikurinn sé tapašur. Žį snżst mįliš um orkufyrirtęki  ķ framleišslu og dreifingu ķ rķkisrekstri meš rįšandi markašshlutdeild –  gegn kröfunni um einkavęšingu. Ķ einkavęšingunni felst gróšavon fjįrfestanna. Žaš vęri algerlega andstętt ķslenskum žjóšarhagsmunum og hagsmunum almennings. Žar liggur hundurinn grafinn.“

Sjį nįnar: Viljinn.is


Orkuboltar hręddir og į flótta

Žaš er greinilegt aš žaš er verulegur flótti brostinn į ķ orkuboltališinu sem ętlaši aš keyra Orkupakka 3 ķ gegnum Alžingi. Nś viršist allt śtlit fyrir aš mįliš verši bara ekkert tekiš fyrir į Alžingi - og er žaš vel.

Eins og mešfylgjandi frétt mbl.is ber meš sér viršist sem mįliš fjari śt smįm saman.


mbl.is Śtilokar ekki frekari frestun orkupakka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Prófessor svarar lögmanni rįšuneytis um orkupakkann

Peter Örebeck, lagaprófessor frį Noregi, hefur tekist į viš lögfręšinga atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins um tślkun į lagaįkvęšum er varša svokallašan orkupakka 3. Prófessorinn hefur veriš fenginn til aš fara yfir sķšustu athugasemdir lögmanns rįšuneytisins, Ólafs Jóhannesar Einarssonar, og svara žeim. Eins og sést ber talsvert į milli ķ lagatślkunum. Svo viršist sem rįšuneytiš og żmsir fulltrśar stjórnvalda hér į landi leggi sig fram um aš tślka lög og reglur sem framast žau geta til aš hęgt verši aš koma Ķslandi undir orkupakkann. Norskir lögfręšingar hafa hins vegar varaš viš žvķ aš um óešlilegt valdaafsal sé aš ręša og hiš sama hafa lagaprófessorar hér į landi gert. Žaš vęri óskandi aš fólk kynnti sér žessi lagarök žvķ žau eru ķ raun ekkert flókin žegar žau hafa veriš skošuš af eilķtilli gaumgęfni en ekki žeirri yfirboršsmennsku sem stundum einkennir umręšuna. 

Hér aš nešan mį sjį sķšustu samantekt um mįliš.

 

Samantekt atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins (ANR) į minnisblaši Ólafs Jóhannesar Einarssonar, lögmanns, til ANR um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, dags. 12.04.2018, meš athugasemdum prófessors Peters Örebech, dags. 06.11.2018.  Žżtt hafa Bjarni Jónsson (BJo) og Haraldur Ólafsson (HÓ).

 

ÓJE 1:  Žrišji orkupakkinn haggar ķ engu heimildum ķslenzkra stjórnvalda til aš banna framsal į eignarrétti aš orkuaušlindum, sem eru ķ opinberri eigu, eins og nś žegar er gert ķ ķslenzkum lögum.

 

PÖ 1 ATHS:  Sammįla.  Ķsland getur višhaldiš rķkiseignarhaldi į orkulindum, ef žaš veršur altękt – meš fullri rķkiseign: ž.e.a.s. žaš verši samžykkt, aš aušlindir ķ eigu rķkisins verši ekki einkavęddar.  Žetta leišir af EES-grein 125 ķ samhengi viš dóm EFTA-dómstólsins ķ „Heimkvašningarmįlinu“ (Hjemfallssaken 2007 (JUDGEMENT OF THE EFTA COURT, 26. jśnķ 2007, Case E-2/06)).

 

ÓJE 2:  Žrišji orkupakkinn haggar ķ engu rétti Ķslands til aš įkveša meš hvaša skilyršum orkuaušlindir landsins eru nżttar, og hvaša orkugjafar eru nżttir hér į landi.

 

PÖ 2 ATHS:  Žetta er ekki rétt.  Ef Žrišji orkupakkinn veršur samžykktur, veršur orkuvinnsla og samkeyrsla, ž.e.a.s. orkuflutningur į milli landa, hluti af EES-samninginum.  Orka er vara, sbr grein 24 og Višauka IV.  Samkvęmt grein 11 og 12 er ķ gildi bann viš  śtflutningshindrunum.  Ef Ķsland setur upp „žröskulda“, sem takmarka framleišslu, getur žaš brotiš gegn „frjįlsu vöruflęši“; sjį ESB drög aš orkupakka 3; COM (2017) 110  „Final“ 2017/10046: „ „These efforts cover all policies in the area of the free movement of goods, persons, services and capital, as well as flanking and horizontal policies specified in the EEA Agreement“ (p.2).“  Hér veršur einnig aš hafa ķ huga, aš žaš er virknitślkun, sem gildir ķ ESB og ķ EES:  Śtflutningshindranir med „samsvarandi virkni“ eru bannašar. 

 

ÓJE 3:  Samstarfsstofnun evrópskra orkueftirlitsašila, ACER, myndi žrįtt fyrir ašild Ķslands aš stofnuninni [įn atkvęšisréttar-innsk. žżš.] ekki hafa neitt aš segja um atriši į borš viš fyrirkomulag leyfisveitinga og stjórnsżslu hér į landi, og upptaka žrišja orkupakkans hefši ķ för meš sér óverulegar breytingar ķ žvķ sambandi.

 

PÖ 3 ATHS:  Sama svar og ķ liš 2:  Leyfisveitingakerfi virka hamlandi į frjįlst flęši og į ašgang til stofnunar og rekstrar fyrirtękja.  EES-grein 12 spannar lķka įhrif žessara stjórnvaldsašgerša.  Žar aš auki gildir, aš Ķsland getur ekki skipulagt leyfisveitingakerfiš žannig, aš žaš strķši gegn grein 124: „The Contracting Parties shall accord nationals of EC Member States and EFTA States the same treatment as their own nationals as regards participation in the capital of companies or firms within the meaning of Article 34, without prejudice to the application of the other provisions of this Agreement.“.

ÓJE 4:  ACER hefur engar valdheimildir gagnvart einkaašilum, heldur eingöngu opinberum eftirlitsašilum.

 

PÖ 4 ATHS:  Heimildir ACER eru (einkum) skrįšar ķ geršum nr 713/2009 og nr 714/2009 meš breytingum, sem fram koma ķ gerš nr 347/2013 og ķ tilskipun 2003/54/EC.  Samkvęmt regluverkinu skal koma embętti į fót ķ hverju landi – sem hinum framlengda armi ACER ķ ašildarlöndunum, ž.m.t. Ķslandi – s.k. Landsreglara, sem ašilar į Ķslandi geta ekki gefiš fyrirmęli af neinu tagi.  Žetta embętti er framlengdur armur ESB į Ķslandi.  Landsreglarinn sér um žį stjórnun orkumįla, sem honum eša ACER er falin ķ hverju landi.  Reglurnar, sem gilda fyrir Landsreglarann, eru samręmdar reglur ESB fyrir raforkuvišskipti yfir landamęri.  Völd ACER eru skrįš ķ framangreindum geršum og tilskipunum, en žessi skjöl gefa mynd af völdunum m.v. įkvešinn tķma.  ESB hefur lagasetningarvaldiš og getur fyrirvaralķtiš breytt

 hinum mörgu verkefnum/heimildum ACER.  ACER hefur įkvöršunarvald ķ einstökum mįlum.  Žau geta t.d. varšaš millilandastrengi, sjį gerš nr 713/2009, grein 8 (1).  Ķ grein 8 (4) stendur t.d.: „Framkvęmdastjórnin getur samžykkt leišbeiningar ķ žeirri stöšu, žar sem ACER fęr völd til įkvaršanatöku um skilmįla og skilyrši fyrir ašgangi aš og rekstraröryggi fyrir innviši į milli landa.  Žessar ašgeršir, sem eru til aš breyta minna mikilvęgum įkvęšum ķ žessari gerš meš žvķ aš bęta viš hana, eru samžykktar eftir forskriftarreglunni meš vķsun til greinar 32, hluta 2, ķ žessari gerš.“.

 

ÓJE 5:  Viš upptöku žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn var um žaš samiš, aš valdheimildir gagnvart eftirlitsstjórnvöldum ķ EFTA-rķkjunum yršu ekki hjį ACER, heldur hjį Eftirlitsstofnun EFTA (ESA).

 

PÖ 5 ATHS:  Jį, žaš er rétt, aš ACER į aš taka įkvaršanir og aš ESA į aš taka sams konar įkvaršanir (meš žżšingu į įkvöršun ACER į ķslenzku, norsku o.s.frv.).  Žeim er sķšan beint aš Landsreglaranum, sem framkvęmir įkvaršanir ACER į Ķslandi og ķ Noregi, en žar sem žetta eru afritašar įkvaršanir, og žar eš Ķsland eša Noregur geta ekki sagt Landsreglaranum fyrir verkum – samtķmis sem Landsreglaranum ber skylda til aš fylgja reglum EES-réttarins, sbr. grein 7 ķ EES-samninginum, žį er žetta fyrirkomulag hrein sżndarmennska til aš komast hjį stjórnarskrįrhindrunum, sem varša breytinguna frį tveggja stoša kerfi til einnar stošar kerfis sem strķšir gegn stjórnarskrį.

 

ÓJE 6:  Heimildir ACER til aš taka bindandi įkvaršanir eru aš meginstefnu bundnar viš įkvęši, sem gilda um orkumannvirki, sem nį yfir landamęri (t.d. sęstrengi); ešli mįlsins samkvęmt eiga slķkar valdheimildir ekki viš į Ķslandi, svo lengi sem hér eru engin slķk orkumannvirki.

 

PÖ 6 ATHS:  Af žeirri įstęšu,  aš mikilvęgasta réttarheimildin, oršanna hljóšan, ķ samninginum, hér grein 12, er skżr og žess vegna įkvaršandi, leišir, aš sś léttvęgasta, „ešli mįls“, er žżšingarlaus.  EES-samningurinn, grein 12, tślkašur samkvęmt almennri mįlnotkun, er hér skżr og žess vegna įkvaršandi. 

Ef einhver ķ Noregi vill leggja rafstreng į milli Noregs og Ķslands, og Ķsland hafnar slķkum sęstreng, veršur um aš ręša „magntakmörkun į śtflutningi“, sem strķšir gegn grein 12.  Įgreiningur į milli t.d. Landsreglarans (RME) ķ Noregi fyrir hönd einkafyrirtękis, t.d. Elkem, og Landsreglarans į Ķslandi um lagningu sęstrengja frį Ķslandi og til vesturstrandar Noregs (u.ž.b. 1500 km), veršur śtkljįšur hjį ACER samkvęmt gerš nr 713/2009, grein 8 (1) a. 

 

ÓJE 7:  Žrišji orkupakkinn haggar žvķ ekki, aš žaš er į forręši Ķslands aš įkveša, hvaša stjórnvald myndi veita leyfi fyrir lagningu sęstrengs, og eins hvort ķslenzka rķkiš ętti aš vera eigandi aš honum.

 

PÖ 7 ATHS:  Ekki myndi ég reiša mig į žetta.  Ķsland nżtur fullveldisréttar sķns m.t.t. įframhaldandi eignarréttar rķkisins į orkunni (EES-samningur, grein 125), en stżring orkuvinnslunnar, ž.e. samžykkt, sem ekki er gerš į grundvelli eignarréttarins, heldur į grundvelli stjórnunarréttar – ž.e.a.s. stżring atvinnugreinarinnar – veršur aš vera ķ samręmi viš EES.  Einkaašilar eru ekki śtilokašir frį žvķ aš setja į laggirnar og reka raforkusölu, heldur žvert į móti.  Žaš myndi žżša tvķsżna barįttu fyrir Ķsland aš veita žvķ mótspyrnu, aš E“on, Vattenfall, Statkraft eša einkafyrirtęki – meš vķsun til įętlana samžykktra ķ ACER um streng frį Ķslandi og til Noregs tengdum meš mörgum strengjum viš ESB-markašinn – legši og tengdi slķkan sęstreng.   Sjį gerš nr 714/2009, Višauka I (Leišbeiningar um stjórnun og śthlutun į flutningsgetu til rįšstöfunar ķ flutningslķnum į milli landskerfa), žar sem stendur ķ liš 1.1: „Flutningskerfisstjórar (TSO-hérlendis Landsnet) skulu leggja sig fram um aš samžykkja öll višskipti,  ž.m.t. žau, sem eiga sér staš į milli landa.“  Ennfremur stendur ķ liš 2.1:  „Ašferširnar viš framkvęmd flutningstakmarkana skulu vera markašstengdar til aš létta undir skilvirkum višskiptum į milli landa.“  Žetta įkvęši žarf aš lesa ķ samhengi viš gerš ESB nr 347/2013 frį 17. aprķl 2013 um leišbeiningar fyrir evrópska orkuinnviši į milli landa og um afnįm įkvöršunar nr 1364/2006/EB og breytingu į gerš (EB) nr 713/2009, (EB) nr 714/2009 og (EB) nr 715/2009, sjį Višauka I (forgangsorkuinnvišaleišir og – svęši). 

Ķsland er hluti af žvķ, sem kallaš er noršur-sušur rafsamtengingar ķ Vestur-Evrópu („NSI vesturrafmagn“): „samtengingar į milli landanna į svęšinu og viš Mišjaršarhafslöndin, ž.m.t. Pżreneaskagann, nefnilega til aš nżta rafmagn frį stöšugum orkulindum og styrkja svęšisinnviši til aš styrkja markašssamžęttingu į svęšinu“. 

Žegar rafstrengur frį Austurlandi  til Vestur-Noregs er tekinn meš ķ hóp „forgangsrafmagnsleiša“ og į „Svęšisbundnar skrįr um verkefni sameiginlegra hagsmuna“ (Višhengi III) er framhaldiš undirbśiš.

 ESB og Noregur žrżsta į um lagningu sęstrengsins samkvęmt skrįnum, og žau styšjast viš, aš žessi rafstrengur er meš ķ įętlun um noršur-sušur rafleišina ķ ESB.  Aš sjįlfsögšu mun žį ACER gefa gręnt ljós į, aš t.d. Elkem leggi strenginn til aš vega upp į móti öllum žeim TWh, sem Noregur er bśinn aš selja til ESB-landanna og Bretlands (nśverandi sęstrengir frį Noregi įsamt strengjum į verkefnisstigi geta flutt śt u.ž.b. 40-50 % af raforkuvinnslu Noregs).  Staša Noregs, sem mun vega žungt ķ röksemdafęrslu ACER fyrir lagningu sęstrengs Ķsland-Noregur, ž.e. aš Noregur sé žjakašur af orkuskorti og žarfnist orkuašdrįtta til aš halda góšum stöšugleika ķ orkuafhendingu fyrir upphitun og lżsingu ķ hśsnęši.  Eins og formįli geršarinnar sżnir, er afhendingaröryggi į Innri markašinum mikilvęgt stefnumiš, sem er veittur hįr forgangur (sjį liš 3).

 


Nęsta sķša »

Heimssýn

Heimssýn

hreyfing sjálfstæðissinna í Evrópumálum, eru þverpólitísk samtök þeirra sem telja hagsmunum Íslendinga best borgið með því að halda áfram að vera sjálfstæð þjóð utan Evrópusambandsins.

Heimilisfang: Ármúla 6, 108 Reykjavík.

Sími 859 9107.


Nánar um Heimssýn

Vertu með!

Frjáls framlög

Eldri fęrslur

Jan. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.1.): 7
  • Sl. sólarhring: 17
  • Sl. viku: 70
  • Frį upphafi: 952469

Annaš

  • Innlit ķ dag: 7
  • Innlit sl. viku: 65
  • Gestir ķ dag: 7
  • IP-tölur ķ dag: 7

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband